„Gargždų SC“ pergalę RKL lėmė žaidėjų vienybė

„Gargždų SC“ pergalę RKL lėmė žaidėjų vienybė
27 Bal 2018

Įspūdingai Regionų krepšinio lygos (RKL) čempionate sužaidę „Gargždų SC“ krepšininkai iškovojo teisę kitą sezoną žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Pralaimėję tik vienas iš 38 sezono rungtynių finalo serijoje gargždiškiai net 3:0 nušlavė savo varžovus – Kauno rajono „Omega“ krepšininkus. Mintimis apie sėkmingo sezono priežastis ir tolimesnius komandos planus dalinosi dar pergalės nuotaikomis gyvenantys žaidžiantis vyriausiasis treneris Simonas Serapinas, jo asistentas Silvestras Staponas ir komandos vadovas Arminas Linkauskas.

Jėga – vienybėje

Ketvirtus metus komandai vadovaujantis Arminas Linkauskas pasakojo, kad į ekipą prisiviliojus atakuojantį gynėją Vaidotą Pečiuką ir žaidžiantį trenerį Simoną Serapiną „Gargždų SC“ išsikėlė tikslą pabandyti nugalėti RKL. Paklausti, kas lėmė pergalę, pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad svarbiausias faktorius – žaidėjų vienybė.

„Laimėjome todėl, kad komandoje vyravo geras klimatas, vienybė. Po finalo varžybų V. Pečiukas užsiminė, kad jam seniai neteko žaisti tokioje komandoje, kur taip šiltai visi bendrautų“, – pasakojo savo, kaip profesionalaus krepšininko karjerą būtent Gargžduose pradėjęs S. Serapinas.

Jam antrino ir komandos vadovas, atskleidęs, kad tikslas buvo žaidėjus suvienyti, jog nekiltų jokių konfliktų. Pasak jų, „Gargždų SC“ ekipoje kiekvienas krepšininkas turi teisę išsakyti pastabas, nuomonę, kaip elgtis tam tikroje situacijoje.

„Nebuvo taip, kad vienas ar kitas treneris kažką nurodo ir visi turi daryti. Visi bendrai sprendėme tiek taktinius, tiek organizacinius dalykus. Tarkime, balsuodavome, kokią valandą vyks treniruotė, ar kelionėje stosime pietauti ar ne. Priimant bendrus sprendimus pavyko suvienyti komandą“, – atskleidė S. Serapinas.

Tiesa, sezono pradžioje, pasak trenerio, būdavo kamuolio paspardymų, bet neigiamas emocijas greit pavyko „nugesinti“, parodyti, kad jos nebus toleruojamos.

Praėjusiais metais gargždiškiams iki pergalės pritrūko sėkmės – laimėta bronza. Šiemet ekipa žaidė drausmingiau, brandžiau. Stiprioji šių metų ekipos pusė, pasak S. Serapino, – geras jaunimo ir veteranų miksas: „Veteranai įneša ramybės, o jaunimas – greičio, taip vieni kitus papildo. Kartais priimami neloginiai sprendimai, kurie būna net geresni, nei protingi ir ramesni sprendimai.“

Neturėjo lyderių

Paklausti, su kuriomis komandomis kovoti šį sezoną sekėsi sunkiausiai, pašnekovai įvardino Panevėžio, Plungės, Kretingos ekipas, taip pat finalo varžovę – Kauno rajono „Omegą“.

„Su Kretinga visada sunku rungtyniauti, nes tai yra Žemaitijos derbis. Varžybos būna nervingos, mažiau rezultatyvios, pasitaiko tiek techninių, tiek teisėjų klaidų. Mes vieni kitus pažįstame, susitinkame viename ar kitame miestelyje, tai priduoda to nervingumo“, – teigė žaidžiantis komandos treneris.

Pokalbininkai atskleidė, turėję baimių prieš finalo varžybas, nes visą sezoną neteko žaisti daug atkaklių rungtynių – jau ketvirto kėlinio viduryje būdavęs aiškus nugalėtojas.

„Tokių varžybų, kad iki galo vyktų „taškas į tašką“ buvo labai mažai. Džiaugiamės, kad finale nepradėjome skubėti, nepuolėme gelbėtis po vieną, jei atsilikdavome prieš „Omegą“ – ramiai, po truputį atsikovodavome taškus“, – pasakojo treneris.

Pagrindiniais pergalių kalviais, anot pašnekovų, tapo visa komanda, lyderių nebūta.

„V. Pečiukas „patempdavo“ komandą, bet čia tik pirmose ar antrose varžybose. Apie finalą jeigu kalbėti – visi puikiai sužaidė gynyboje. Trečiosiose varžybose V. Pečiukas „pridarė“ šiek tiek, bet visada atsiranda kitų, kurie gali įsijungti į ataką. Rokas Šimkevičius antrose varžybose nepelnė taškų, o trečiose buvo vienas rezultatyviausių. Komanda mobili, viską gali, viską moka – komandinis žaidimas nugalėjo, lyderių neturėjome. V. Pečiukas rezultatyviausias, bet visi kiti ne daug nuo jo atsilieka“, – teigė S. Serapinas.

Motyvacijos nereikėjo

Prieš atkrintamąsias varžybas komandą papildęs patyręs, Lietuvos rinktinėje rungtyniavęs įžaidėjas Arvydas Eitutavičius, anot trenerio, įnešė ramesnio, brandesnio žaidimo: „Buvome silpnesni kovojant du prieš du, Arvydas šią spragą užpildė. Turime labai neblogus centro žaidėjus šiais metais ir taip neblogai išnaudodavome juos, o kai jis atėjo – pasistūmėjome dar labiau. Ir gynyboje jis tikrai stengėsi, kad ir metų daug, bet tikrai atidavė daug jėgų.“

Komandą papildę naujokai Martynas Šeputis, Gvidas Galinauskas, Jonas Milašius taip pat puikiai įsiliejo į žaidimą, bet didžiausią pažangą, anot pašnekovų, padarė klaipėdietis vidurio puolėjas Arvydas Kačinas.

„Iš pradžių žiūrėjome į jį ne kaip į startinės sudėties žaidėją, o nuo suolo kylantį, bet jis pradėjo žaisti ir pamatėme, kad mums nebereikia to pirmo žaidėjo – Arvydas kuo puikiausiai gali juo būti. A. Kačinas ir papildomai labai daug dirba, jo brolis „Neptūne“ žaidžia, jie kartu treniruojasi. Jis labai rimtai žiūri į krepšinį ir mes, treneriai, labai vertiname tai. Pirmadieniai visada būdavo skirti jaunimui labiau, senukai, jei nenori, nevažiuoja – laisva treniruotė. A. Kačinas visada būdavo treniruotėje, manau, kad jis labiausiai užaugo“, – pasakojo treneris.

Komandos vadovas pasidžiaugė, kad jaunimas žaidė ypač gerai, ko anksčiau nebūdavo: „Sezonas nuo kitų skyrėsi pirmiausia dėl komandos sudėties – puikiai į žaidimą įsijungė Armandas Budvytis, Tadas Poška, Gvidas Galinauskas ir Paulius Liutikas. Jaunimo didelė paspirtis buvo.“

Paklaustas, kaip žaidėjus motyvavo prieš sezoną išsikeltam tikslui – laimėti RKL – S. Serapinas teigė, kad papildomos motyvacijos nereikėjo: „Visada sau keliu maksimalius tikslus, jie gal net nežinojo to tikslo, bet numanė, kad klubas turi tokią mintį (laimėti RKL – aut. past.). Kai komanda gerai sutaria, jie mėgaujasi krepšiniu, nereikia jokios papildomos motyvacijos.“

Treniruoti ir žaisti – nelengva užduotis

Pergale pasibaigusio sezono metu komandos treneris Simonas Serapinas prireikus išbėgdavo ir į aikštelę. Žaidžiantis treneris atviravo, kad primesta dviguba rolė nebuvo lengva – nepavyko visiškai atsiriboti nuo trenerio darbo, todėl prastėjo žaidimo kokybė.

„Galiausiai viskas baigėsi gerai. Labai sunku yra žaisti, nes tavo mintys – „ant suolo“. Nuolat rūpindavausi, kad Silvestras gerai keitimus atliktų. Reikėjo vadovauti, asistentui, teisėjui ką nors pasakyti, dėl kiekvieno švilpuko pakovoti – daug visokių veiklų, tad nėjo įsijausti vien įžaidėjo rolę. Mano baudų pataikymo procentas praėjusiais metais buvo 80, šiais metais – vos 50, nes baudas meti, o mintys yra kažkur. Nesusikoncentruoji ir labai kenčia žaidėjo vaidmuo“, – apie nelengvą užduotį pasakojo treneris.

S. Serapinui išbėgus į aikštelę komandos vairą perimdavo trenerio asistentas gargždiškis Silvetras Staponas. Pastarasis teigė, kad kilusius sunkumus visada padėdavo spręsti vyriausiasis treneris: „Sezono pradžioje būdavo toks jauduliukas, kai reikėdavo perimti komandą kaip treneriui, bet bėgant laikui, manau, pavyko neblogai susidoroti su užduotimi. Simas iš aikštelės ar minutės pertraukėlės metu padėdavo, kad ir būdavo pavargęs, išsikrovęs, vis tiek, bendromis jėgomis nuspręsdavome, ką daryti.“

Paklaustas ar kitą sezoną dar žais ar visgi koncentruosis vien į trenerio darbą, S. Serapinas teigė dar negalintis atsakyti: „Dar nenusprendžiau. Kojų skausmas tegu atslūgsta, tada galvosiu. Žaisti dar norėtųsi, bet reikia daktarams pasirodyti, kad pasakytų savo nuomonę.“

Dėkingi varžovams už kovą

2016–2017 m. sezone „Gargždų SC“ iš kovos dėl titulo pasitraukė pralaimėję Kauno rajono „Omega“ krepšininkams. Šį sezoną gargždiškiai patyrė vieną pralaimėjimą – prieš tą pačią „Omegą“. S. Serapinas pasakojo, kad tie pralaimėjimai suteikė papildomos motyvacijos žaidžiant su šia ekipa 2017–2018 m. finale: „Mes visada su jais aršiai kovojame, kad ir laimėjome išvykoje 30 taškų skirtumu, bet kova virė, nebuvo net menkiausio atsipalaidavimo. Leidome žaisti jaunimui, jie buvo susikoncentravę, nors ir pirmaudavome, kad ir 20 taškų, neatleisdavome vadelių. Žinojome, kad ši komanda – pavojingiausia RKL ir mums su jais nesiseka, kad jie – nepalankūs priešininkai.“

Visgi finalo serijoje „Omega“ šiemet įveikta sausu rezultatu – 3:0. S. Serapinas atviravo, kad nugalėti šią komandą – labai malonus jausmas: „Dėkojame jiems, kad nepasidavė paskutinėse varžybose, neleido laimėti dideliu skirtumu, tai suteikė dar malonesnį jausmą nugalėti, kai yra įtemptos varžybos ir, juolab, – finalo. Manau, kad jei jie būtų nuleidę rankas ir leidę laimėti 30-ies taškų skirtumu – nebūtų taip saldu. Jauduliuką jautėme pralaiminėdami, bet atsigavome, persvėrėme rezultatą ir nugalėjome.“

Pasak žaidžiančio trenerio, paskutinių finalo varžybų naudingiausio žaidėjo, buvo aišku, kad finale gali nesisekti, kad laukia nervinga rungtynių pradžia: „Ir nesisekė pradžioje, bet man pavyko porą tritaškių įmesti ir užvesti komandą. Džiaugiuosi, kad pavyko tokią sudėtį surinkti, tokią draugišką komandą turime. Visi susėdę prie stalo po finalo pasisakė vienareikšmiškai – tai vieninga komanda ir rezultatą pasiekėme todėl, kad tokie buvome.“

 

Tikisi didesnio palaikymo

Paskutinėse finalo varžybose, žaistose namų aikštėje, Gargždų ekipos palaikyti atvyko apie 300 žiūrovų. Pasak pašnekovų, palaikymas tikrai jautėsi, bet sezono metu tekdavo žaisti kur kas tuštesnėse arenose.

„Trūko palaikymo, bet suprantame ir sirgalius, nes atvažiuoja žymiai silpnesnė komanda ir po pirmo kėlinio mums jau pirmaujant 20 taškų – žmonės išeina, nes nebėra azarto žiūrėti. Kai prasidėjo atkrintamosios, ypač finalai, prigužėjo pilna salė – visai kitas, malonus jausmas. Labai jiems dėkojame ir už tai, kad atvažiavo į Kauną palaikyti mūsų komandos. „Omegos“ sirgaliai turėjo kelis būgnus bet jų nesigirdėjo, mūsiškiai labai palaikė“, – džiaugėsi treneris.

Komandos vadovas tikisi, kad kitą sezoną žaidžiant aukštesnėje lygoje su stipresniais varžovais bus įdomesnės, artimesnės kovos ir palaikymo ekipa sulauks daugiau: „Bus įdomu pažiūrėti ar lygis yra pagrindinis faktorius, lemiantis skirtumą ar ne.“

Jam antrino ir komandos vyriausiasis treneris, pridūręs, kad „sporte svarbiausia intriga. Žmonės nori išgyventi emocijas, parėkti, išsikrauti, jiems reikalingas azartas.“

Pašnekovai mano, kad žaidžiant NKL nereikės didesnių pastangų dėti reklamai, sporto šakos populiarinimui.

„Paprasčiausias būdas populiarinti krepšinį yra pergalės ir pelnyti titulai. Turėjome anksčiau komandas, žaidžiančias RKL ir NKL, matydavosi tas lygių skirtumas – RKL nelabai kas ateidavo palaikyti, o NKL, kadangi aukštesnė lyga, ateidavo daugiau žiūrovų. Manau, kad kitą sezoną žmonių susidomėjimas ir kiekis tribūnose turėtų būti didesnis“, – vylėsi A. Linkauskas.

 

Tikslas – NKL

Laimėję RKL, „Gargždų SC“ krepšininkai iškovojo teisę žaisti aukštesnėje, stipresnėje lygoje – NKL. Kokius tikslus komanda kels kitą sezoną rungtyniaujant šiose pirmenybėse, anot komandos vadovo, galvoti dar anksti: „Pirmiausia reikia susižiūrėti su finansais, išsiaiškinti dėl salės, susėsti, aptarti viską. Reikia tiesiog bandyti dalyvauti, nuo to priklausys ir komandos sudėtis, ir visa kita.“

Sporto centro salė, kurioje „Gargždų SC“ žaidė šį sezoną, neatitinka NKL standartų – salėje įrengti balkonai žiūrovams traktuojama kaip kliūtis, nes yra išlindę virš aikštės. Kitą savaitę komandos vadovybė lauks NKL komisijos, kuri apžiūrės Policijos salę ir įvertins ar bus galima žaisti ten, ar visgi teks ieškoti kitos vietos, galbūt Klaipėdoje.

Po pergalingo sezono žaidėjai ilsisi, kol kas nenumatyta jokių treniruočių stovyklų, bet mąstoma apie dalyvavimą Klaipėdos Pavasario super taurėje.

„Žinome iš praeitų metų, kad šiame turnyre susirenka labai stiprūs žaidėjai – grįžta visi baigę sezonus tiek iš NKL, tiek iš LKL. Ten jaunimui labai gera paspirtis, jie daugiau gali pasireikšti, bet čia kol kas tik mintis. Kartu susėsime ir nuspręsime“ , – sakė A. Linkauskas.

Dalintis